MB klubo kelionė į Vokietiją8 lapkričio 2010

vokietija2010_7_20101108_1270291826[1]Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet Lietuvos „Mercedes-Benz“ klubas, padedamas UAB „Silberauto“, surengė įspūdingą kelionę į Vokietiją. Spalio 20-23 dienomis lankėmės didžiausiose MB gamyklose – pamatėme daug stebinančių dalykų, bendravome su įdomiais žmonėmis ir, žinoma, gėrėjomės Vokietijos kraštovaizdžiu. Bet apie viską iš eilės.

Kaip ir visos MB klubo kelionės, ši kelionė prasidėjo 19.00 val. Vilniuje. Rinkomės Vilniaus oro uoste, garsiai aptarinėjome komandos netektis – keletas narių dėl tam tikrų priežasčių negalėjo vykti kartu. Palikę rūpesčius Vilniuje po poros valandų skrydžio Frankfurto oro ouoste susitikome Sergejų, atvykusį iš Rygos. Apžiūrėję išsinuomotą naujutėlaitį „VW Cady maxi“ ir radę vienintelį trūkumą, kad tai ne „Mercedes“, visa mūsų šešetuko komanda pajudėjo link pirmos nakvynės vietos.

Nors jau buvo vėlyvas metas, į patalus griūti neskubėjome – pasveikinome Aleksėjų su garbingu 40 metų jubiliejumi (Saliut dar kartą!). Ilgai nevakarojome, nes žinojome, kad ryte laukia tai, dėl ko atvykome į Vokietiją.

Pirmasis sustojimas – didžiausia Europoje sunkvežimių gamykla Woirth miestelyje. Sulaukę kolegų, atvykstančių automobiliais iš Lietuvos, ir latviškos MB delegacijos, apsilankėme specialių sunkvežimių gamybos ceche. Maloniai sutikti prie devintų gamyklos vartų, pro kuriuos išvažiuoja nauji sunkvežimiai, nusekėme paskui mūsų gidą. Šiame specialių sunkvežimių ceche surenkami mums gerai žinomi „Unimog“, „Zetros“, „Econic“ sunkvežimiai. Apie legendinį „Unimog“ sunkvežimį ir jo istoriją papasakosime vėliau atskiru straipsneliu.

Grįžtame atgal į surinkimo cechą. Daugelis iš mūsų gerai pamena praėjusiais metais matytą
Sindelfingeno gamyklos surinkimo konvejerį, jo apimtis ir robotus – Woirth visiškai kitas vaizdelis. Pirmas įspūdis – tarsi kažkas atsuko laiką atgal ir grįžome prie rankų darbo. Vėliau mes supratome, kodėl šie automobiliai surenkami naudojant daug rankų darbo – kiekvienas automobilis
yra individualus techninis sprendimas. Pagrindinis surinkimo konvejeris yra tik vienas, kur surenkami visų markių spec.sunkvežimiai .Atskiros brigados konvejerio dalyje prie rėmo pritvirtina tiltus, stabdžių sudėtines dalis, variklius, pavarų dėžes, dar toliau – kabinas, elektros instaliacija ir t.t. Labiausiai stebino tai, kad vienu metu ant konvejerio nebuvo dviejų vienodų automobilių. Tai reikalauja gerokai aukštesnės darbuotojų kvalifikacijos, nei paprastame konvejeryje, kur kiekvienas atlieka vienas ir tas pačias pasikartojančias operacijas.

Ekskursiją pratęsėme prie gaminamų spec.sunkvežimių ekspozicijos. Didžiausią įspūdį daugumai padarė kariuomenei pagaminti „Zetros“ ir „Unimog“ sunkvežimiai. Šeimininkams
pakvietus nuvykome papietauti, kur galėjome pamatyti ir pirmąjį „Unimog“, bei nedidelį sunkvežimių muziejų. Po pietų padėkoję svetingiems šeimininkams ir apžiūrėję lauko aikštelėje gaminamų sunkvežimių ekspoziciją , nusprendėme pakeliui į nakvynės vietą aplankyti garsų
Vokietijos kurortinį miestelį Baden Badeną.

Lepinami gražaus rudeniško oro, ramiai pasivaikščioję bei paragavę ,beveik 60C siekiančio mineralinio vandens, susipažinome su linksmu kavinėje dirbančiu kurdu. Naujas pažįstamas mūsų nuostabai pasirodė labai gerai žinantis Lietuvą ir net mokantis kelis žodžius lietuviškai. Paslaptis labai paprasta, kurdo žmona Goda – lietuvė. Linksmai praleidę pusvalandį kavinėje, palikome ramų, dar kaizerių laikais įkurtą kurortą ir pasukome link Štutgarto, kur nedideliame Esslingen miestelyje mūsų laukė nakvynė ir puiki vakarienė su švabiškos virtuvės patiekalais.

Kelionės sėkmė ir geras oras yra du neatsiejami dalykai, tad galime pasidžiaugti, kad šį kartą šioje loterijoje mums sekėsi. Kitos dienos rytas buvo gražus ir saulėtas, rudeniškas šaltukas maloniai gaivino atvykus į Neuhauseno naudotų MB dalių centrą („Mercedes-Benz“ Gebrauchtteile Center). „Čia dalims suteikiama dar viena galimybė“ – skelbė užrašas ant pastato sienos. Maloniai sutikti šeimininkų, pavaišinti kava su šviežiomis bandelėmis bei nustebinti lietuvišku „labas rytas“, klausėme įmonės įkūrimo istorijos, technologinių procesų subtilybių, kaip sudaryta įmonės struktūra. Po šios įžangos laukė vokiškai minučių tikslumu paruoštas apsilankymo planas. Tokia pat vokiška tvarka tvarka vyravo ir sandėliuose – čia ne koks naudotų detalių sąvartynas, kiekviena detalė prieš patenkant į sandėlį tikrinama 2-3 kartus.

Galime drąsiai teigti, kad naudotų dalių centro darbuotojai puikiai išmano savo darbą ir jais
galima pasitikėti. Detalės skirstomos į naujas ir naudotas. Naujos detalės atsiranda, išbrokavus detalių siuntą gamykloje arba atsiradus nedideliems pažeidimams gamyklose. Naudotos – išardžius automobilius, 90% jų iš „Mercedes-Benz“ automobilių. Dalis automobilių paprasčiausiai paverčiami metalo laužu – tame tarpe ir būsimi, perspektyvūs modeliai, kurie nuo konvejerių nuvažiuos dar tik po kelerių metų.

Apsilankėme ardymo ceche. Pirmiausia iš automobilių pašalinami visi darbiniai skysčiai, tam sukurtas specialus stendas, kur šis procesas trunka apie 40 minučių. Čia pat vokiečiai pademonstravo vokišką humorą – buvome gražiai apgauti cecho viršininko, pasiūliusio paragauti jų specialiame stende iš antifrizo išskirto spirito. Pašalinus darbinius skysčius, automobiliai netenka visų saugos pagalvių jas susprogdinant. Taip, Vokietijoje niekas neparduoda naudotų saugos pagalvių, kol mūsų sąvartynuose tai yra einamiausia prekė.

Pamatėme ardomus ir išardytus vandenilinius variklius, kurie jau atitarnavo keletą metų. Beliko atsidusti – nežinia, kada mūsų automobilius varys tokie ekologiški kūriniai. Beje, naudotų dalių centras glaudžiai bendradarbiauja su „Mercedes“ naujų automobilių kūrimo laboratorija. Padėkoję gerbiamam Mansour Herdin už malonų priėmimą, pasikeitę dovanomis bei padidinę MB atributikos parduotuvės apyvartą, pasukome link Lorinser, kur popiet mūsų laukė nauji įspūdžiai.

Waiblingen miestelis, prigludęs prie Štutgarto, garsus savo grandininiais pjūklais, „Bosch“ gamykla, didžiausiu pasaulyje kebabu mums ir savo „Mercedes-Benz“ atstovybe, kurią jau 75 metus valdo Lorinser šeima, išgarsinusi savo vardą išskirtiniu automobilių dizainu. Pasigrožėjus solidžia klasikinių „Mercedes“ automobilių kolekcija, buvome nuvežti į firmos „sportservice“ padalinį, kur automobiliams suteikiamas naujas veidas. Čia apžiūrėjom solidžias ratlankių , bamperių ir kitų priedų atsargas, kur galima rasti kai ką net W116 kėbului. Gavome progą patys palyginti pernai matytą panašaus profilio įmonę „Brabus“ su Lorinser.

Rytojaus dieną buvome pakviesti sudalyvauti 75 metų šventėje, paties Markus Lorinser įkūrėjo anūko, kuris aktyviai dalyvavo besiruošiant iškilmėms. Tačiau teko pasitenkinti tik bendra nuotrauka – kitą dieną mūsų laukė skrydis namo. Paskutinį vakarą paskyrėm gražiajam senoviniam Esslingen miesteliui, kuriame pirmoji žmonių gyvenvietė datuojama akmens amžiaus neolito laikotarpyje. 1229 m. imperatorius Frederick II Esslingen’ui suteikė miesto teises. Svarbiausia – Antrojo pasaulinio karo metu šis nuostabus senovinis miestelis beveik nenukentėjo, išliko garsioji turgaus aikštė ir kiti statiniai.

Atsisveikinimo vakarienėje dalyvavo ir Latvijos klubo nariai Mikus su Laura. Aptarėme kelionės įspūdžius, jaukioje aplinkoje vyravo puiki nuotaika. Laura su Mikus patikino, kad sekančią kelionę jie organizuoja į Austriją. Ką gi, viena kelionė baigėsi – kelionė po MB gamyklas tęsiasi.

Norime padėkoti visiems, kurių dėka ši kelionė įvyko – ji suteikė daug malonių akimirkų.

Daugiau nuotrauku..